Olegas Ditkovskis – išskirtinė Lietuvos kultūros asmenybė, kurio vardas siejamas su dainuojamąja poezija, teatru ir autorinėmis dainomis, išaugusiomis iš virtuvinių vakarų į nacionalinę sceną.
Muzikantas, kompozitorius, aktorius, kino režisierius – jo kelią ženklina kūrybinis nuoseklumas, jautrumas žodžiui ir ištikimybė menui.
Pradžia Vilniuje ir mokykliniai impulsai
Olegas Ditkovskis gimė 1955 m. balandžio 2 d. Vilniuje. Mokėsi Vilniaus 35-oje vidurinėje mokykloje. Būtent čia prasidėjo jo kūrybinis kelias – pirmąją dainą „Kaip gaila“ jis parašė dar mokykloje, pagal mokytojos Violetos Tapinienės žodžius.
Tai buvo subtili pradžia, rodžiusi būsimo bardo jautrumą poezijai ir muzikinei išraiškai.
1973–1983 m. Olegas Ditkovskis studijavo aktoriaus meistriškumą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Tuo pačiu metu jis dirbo Šiaulių dramos teatre, kur buvo įtrauktas ne tik kaip aktorius, bet ir kaip muzikantas.
Jo ankstyvosios dainos buvo atliekamos kurso diplominiuose darbuose bei spektakliuose, tarp jų – „Vaikų dienos“.
Šiuo laikotarpiu Ditkovskio dainos tapo neformalia konservatorijos ir teatro bendruomenės dalimi, perteikiančios šilumą, ironiją, vidinį lyrizmą.
Olegas Ditkovskis: dainų gimimas ir jų kelias į sceną
Olegas Ditkovskis kūrė dainas, kurios iš pradžių buvo skirtos kurso draugų gimtadieniams, šventėms ar improvizuotiems vakarams. Tačiau netrukus jos pradėjo skambėti platesniame kontekste – per spektaklius, koncertus, įrašus.
Tarp labiausiai žinomų jo kūrinių – „Aš mylėjau tave“, „Riešutų žydėjimas“, kurios vėliau tapo žinomos per Irenos Ašakaitės ir grupės „Vairas“ atliekamus pasirodymus.
Pasak Ditkovskio, šios dainos dažnai klaidingai laikomos kitų kūrėjų darbais: „Bet ji yra mano, tik jie pirmieji ją atliko viešai“ – pažymi kūrėjas.
Didelė Ditkovskio kūrybos dalis buvo įrašyta 1996–1998 m., kai su kolegomis išleido „Aktorių trio“ garsajuostes ir kompaktines plokšteles. Šie įrašai atspindi brandžią dainuojamosios poezijos išraišką, kur susilieja teatras, muzika ir poezija.
Kartu su kurso draugais išleido ir garsajuostę „Dainų 47“, kuri liudija apie jų kūrybinį ryšį ir bendrą poetinį braižą.
Kino režisūra – papildoma kūrybinė kryptis
1984–1989 m. Olegas Ditkovskis studijavo kino režisūrą Valstybiniame kinematografijos institute Maskvoje. Tai praplėtė jo kūrybinį horizontą ir suteikė papildomų raiškos priemonių.
Kino kalba ir teatrinė patirtis Ditkovskiui padėjo išplėsti muzikinio pasakojimo galimybes, sukurti vizualinius muzikinius spektaklius ir unikalią sceninę estetiką.
Kūrėjas yra kompozitorius keliems spektakliams vaikams, tarp jų:
- „Mergaitė su degtukais“ (rež. S. Mieliauskaitė),
- „Smaragdo miesto burtininkas“,
- „Trys paršiukai“,
- „Princesė ir kiaulaganys“.
Šiuose darbuose atsiskleidžia Ditkovskio gebėjimas kurti emociškai paveikią, poetišką ir melodingą muziką, prisitaikant prie įvairaus amžiaus žiūrovų.
Didžioji dalis Ditkovskio dainų remiasi lietuvių poetų kūryba. Tarp dažniausiai jo naudotų tekstų autorių – Henrikas Radauskas, Antanas A. Jonynas, Algimantas Jonynas, Sigitas Geda, Rolandas Danys, Saulius Bareikis.
Ditkovskio dainose žodis yra ne mažiau svarbus nei muzika – tai lyrinė, mąsli, intelektuali kūryba, kurioje poezija išreiškiama dainuojant, be perteklinės sceninės ekspresijos.
