Edmundas Kučinskas – viena ryškiausių Lietuvos muzikinės scenos asmenybių, įrodžiusi, kad niekada nevėlu sugrįžti ir vėl sužibėti.
Gimęs 1955 m. balandžio 26 d. Klaipėdoje, jis nuo jaunų dienų siejo savo gyvenimą su muzika.
Tačiau tikroji šlovė atėjo ne iš karto. Savo pirmuosius žingsnius jis žengė ansambliuose „Kopų balsai“ ir „Nerija“, kurie buvo to meto estrados flagmanai.
Kai 1996 m., sulaukęs keturiasdešimties, Edmundas Kučinskas įrašė albumą „Meilės laiptai“, niekas nesitikėjo, kad tai taps vienu ryškiausių sugrįžimų Lietuvos muzikos istorijoje.
Melodingi kūriniai, puikūs vokaliniai duomenys ir brandi artistinė laikysena padarė savo – gerbėjai, ypač vyresnioji auditorija, jį priėmė su šiluma ir dėkingumu.
Per dešimtmetį po sugrįžimo Kučinskas išleido 9 albumus, kuriuose netrūko ir sentimentalių baladžių, ir šiuolaikiškų aranžuočių.
Radijo stotys grojo jo dainas be pertraukų, o koncertai vyko pilnose salėse visoje Lietuvoje.
Toks populiarumas buvo ne atsitiktinumas – tai buvo muzikinės patirties, profesionalumo ir nuoširdumo rezultatas.
Muzikinį kelią Kučinskas tvirtino ir išsilavinimu – 1985 m. baigė Vilniaus valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Klaipėdos fakultetus, kur įgijo estradinio orkestro vadovo diplomą.
Tai leido jam ne tik dainuoti, bet ir profesionaliai kurti aranžuotes, vesti muzikinius kolektyvus, vadovauti projektams.
Edmundas Kučinskas – balsas, kuriam ploja visa Lietuva
Kučinsko kūrybinėje biografijoje – A. Šabaniausko premija, „Vilniaus bokštų-82“ nugalėtojo vardas ir neblėstanti publikos meilė.
Jo dainos – tai lietuviškos estrados pagrindas, kuriuo remiasi ištisos kartos.
Nors Edmundas Kučinskas niekada nesivaikė skandalų ar dirbtinio viešumo, jo vardas visada asocijavosi su profesionalumu ir nuoširdumu.
