Jeigu reikėtų įvardinti vieną moterį, kuri savo balsu, energija ir ištikimybe scenai simbolizuoja lietuvišką estradą, tai neabejotinai būtų Birutė Petrikytė.
Dainininkė, kuri ne tik atlaikė gyvenimiškus išbandymus, bet ir aktyviai formavo lietuviškos muzikos pasaulį – nuo sovietmečio iki šių dienų.
Birutės muzikinė kelionė prasidėjo penkiolikos metų, kai ji pirmą kartą atsistojo mokyklos choro eilėje.
Nors planavo tapti smuikininke, širdis nugalėjo – estrada pasirodė artimesnė, gyvesnė, leidžianti išreikšti ne tik techniką, bet ir emociją. Ir šiandien dainininkė prisimena: „Labai patikdavo, kaip kiti dainuoja – norėjau būti tarp jų.“
Pirmieji jos sceniniai žingsniai – 1969 m. su ansambliu „Kopų balsai“. Vėliau karjera įsibėgėjo: nuo 1973 metų dainavo „Vilniaus aiduose“, o jau nuo 1974-ųjų tapo „Nerijos“ nare – tai buvo tarsi muzikinės karjeros šuolis.
Šis profesionalus vokalinis–instrumentinis ansamblis buvo tikru Lietuvos estrados elitu.
Birutė Petrikytė spindėjo scenoje, ir žiūrovai tai pastebėjo – 1976 m. žurnalo „Jaunimo gretos“ skaitytojai išrinko ją populiariausia metų dainininke.
Nuo „Nemuno žiburių“ iki tarptautinių prizų
Birutės kelias nesibaigė „Nerijoje“. 1978 m. ji prisijungė prie ansamblio „Nemuno žiburiai“, o po metų koncertavo Kauno naktiniuose klubuose „Orbita“ ir „Žalias kalnas“.
1979-aisiais tapo liaudies ansamblio „Versmė“ nare ir netrukus pelnė sąjunginio konkurso „Su daina per gyvenimą“ laureatės vardą.
Ne mažiau reikšmingi buvo ir tarptautiniai apdovanojimai. 1979 ir 1984 m. Birutė Petrikytė laimėjo prizus festivalyje „Jūrmala“.
1985 m. iškovojo pagrindinį prizą Bratislavos lyros festivalyje – tai vienas prestižiškiausių to meto tarptautinių muzikos konkursų.
Scenos įvaizdis taip pat tapo neatsiejama jos identiteto dalimi. 1980 m. televizijos muzikinis filmas „Šypsokis“ įamžino Birutę kaip elegantišką, stiprią ir emocionalią atlikėją – tokią, kokią ją prisimena kelių kartų žiūrovai.
Birutė Petrikytė scenoje, užkulisiuose ir ant festivalio scenos
Birutės pasiekimų sąrašas ilgas. 1997 m. jai įteikta Antano Šabaniausko premija, o nuo 1999 metų ji pati pradėjo organizuoti tarptautinį šlagerių festivalį – tapo ne tik dainininke, bet ir kultūros renginių kūrėja, prodiusere.
Tokia veikla reikalauja ne tik talento, bet ir vadybinių gebėjimų, kuriuos Birutė puikiai įvaldė.
Nuo 2004 m. ji yra Šv. Kazimiero ordino Kauno krašto komtūrijos narė, o nuo 2006-ųjų – Lietuvos Santarvės fondo valdybos narė.
Ji aktyviai dalyvauja kultūrinėje veikloje ne tik kaip atlikėja, bet ir kaip nuosekli visuomenės veikėja.
Būdama vertinimo komisijų narė, ji prisidėjo prie jaunų atlikėjų vertinimo įvairiuose tarptautiniuose konkursuose.
