Aidas Giniotis – tai vienas iš tų menininkų, kurių kūrybinė veikla formavo nepriklausomos Lietuvos teatro identitetą. Muzikantas, režisierius, aktorius, dainų autorius, pedagogas – jo talentų spektras nepaprastai platus.
Nuo Šiaulių roko scenos iki nacionalinių teatrų scenų, nuo muzikinės parodijos iki vaikų spektaklių – visa tai telpa į unikalų Aido Giniočio kūrybinį pasaulį.
Pirmieji žingsniai Šiauliuose
Aido Giniočio kelias į sceną prasidėjo jo gimtuosiuose Šiauliuose, kur jis dainavo ir grojo bosine gitara roko grupėje. Jau ankstyvoje jaunystėje jis išsiskyrė kūrybiškumu ir pomėgiu muzikai, kuris vėliau virto visą gyvenimą trunkančia aistra scenai.
1982–1986 m. Giniotis studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kur jo kūrybinė savastis pradėjo ryškėti.
Su kurso draugais Ilona Balsyte, A. Kaniava, D. Auželiu ir H. Preikštu sukūrė akustinės muzikos grupę „Užsitęsusios vaikystės ruduo“, kurioje dainavo ir grojo įvairiais akustiniais instrumentais.
Tai buvo viena pirmųjų alternatyvios scenos apraiškų, jungiančių dainą, teatrą ir improvizaciją.
1986 m. Mokomajame teatre jis inicijavo ir režisavo A. L. Weberio roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“ parodiją „Dr. Stasys, arba Raudonojo kryžiaus keliai“ – tai buvo drąsus ir satyriškas eksperimentas, atspindėjęs laisvėjančios kūrybos dvasią.
Vėliau ten pat 1998 m. Giniotis aranžavo A. Kolkerio miuziklą „Krečinskio vedybos“.
Renginiai ir „dainuojantys aktoriai“
1987–1988 m. Giniotis organizavo ir režisavo didelio masto renginius „Dainuoja aktoriai“ Vilniaus sporto rūmuose ir Kauno halėje. Tai buvo inovatyvus kultūrinis reiškinys, jungęs teatro menininkus, muziką ir gyvą atlikimą.
Šie renginiai atvėrė duris ne vienam aktoriui tapti scenos muzikos atlikėju, o publikos akiratyje Giniotis tapo vienu iš kultūrinių tiltų tarp teatro ir muzikos kūrėjų.
1989 m. Aidas Giniotis kartu su Ilona Balsyte, Sigučiu Jačėnu ir R. Vikšraičiu įkūrė „Keistuolių teatrą“. Šis teatras tapo viena svarbiausių Lietuvos vaikų ir jaunimo kultūros formavimo jėgų.
Giniotis parašė ir aranžavo muziką daugybei spektaklių, režisavo vaikams skirtus projektus, kūrė edukacines programas.
Jo spektakliuose atsispindi žaismė, improvizacija, emocinis tikrumas, dažnai peržengiant tradicinio teatro ribas.
Darbas nacionaliniuose teatruose
Aidas Giniotis režisavo spektaklius Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Kauno muzikiniame teatre, Klaipėdos dramos teatre.
Jo režisūros braižas – muzikalumas, ritminė dramaturgija, improvizacinis elementas, leidžiantis aktoriams laisvai plėtotis scenoje.
Jo darbai šiuose teatruose dažnai buvo žinomi dėl novatoriško požiūrio ir gebėjimo klasikinę medžiagą pateikti šiuolaikiškai.
Giniotis buvo LTV muzikinių parodijų laidų „500g vandens“ ir „Pulkininko Haroldo praradimų klubas“ bendraautorius ir atlikėjas.
Šiose laidose atsiskleidė jo satyrinis talentas, aktorinis meistriškumas ir muzikinis išradingumas.
Tai buvo laidos, kuriose į ironiją, absurdą ir muzikinę transformaciją buvo žiūrima ne tik kaip į pramogą, bet ir kaip į socialinį komentarą.
Dainų kūryba, aranžuotės ir bendradarbiavimas
Aidas Giniotis – ne tik atlikėjas, bet ir dainų tekstų bei muzikos autorius. Jis aranžavo kitų autorių albumus, kūrė dainų tekstus tiek sau, tiek kitiems atlikėjams. Jo muzika išsiskiria melodingumu, teatriniu charakteriu ir turinio gilumu.
Drauge su savo ir prof. Vlado Bagdono mokiniais Giniotis įkūrė teatro laboratoriją „Atviras ratas“, kuri tapo eksperimentinės ir edukacinės veiklos vieta.
Spektakliams „Atvirame rate“ būdinga improvizacija, žaismė ir naujoviškas žiūrovo įtraukimas.
Aidas Giniotis čia ugdo jaunąją aktorių kartą, perduoda savo metodus, kūrybinę filosofiją ir įkvepia naujam teatriniam mąstymui.
