Ona Valiukevičiūtė – viena iš ryškiausių asmenybių Lietuvos kultūros ir politinio gyvenimo istorijoje.
Gimusi 1945 m. rugpjūčio 1 d. Šukėtuose, Šakių rajone, ji per savo gyvenimą spėjo ne tik pelnyti klausytojų meilę kaip talentinga estrados dainininkė, bet ir pelnė pagarbą kaip aktyvi visuomenės bei politinė veikėja.
Jos gyvenimas – tai nuosekli kelionė nuo scenos apšviestų rampų iki valstybės tribūnos, kurioje skambėjo jos balsas jau kaip Seimo narės.
Ona Valiukevičiūtė – nuo „Nemuno žiburių“ iki „Žvaigždžių kvarteto“
Valiukevičiūtės muzikinė karjera prasidėjo dar XX a. septintajame dešimtmetyje, kai ji pradėjo dainuoti su Lietuvos filharmonijos ansambliu „Nemuno žiburiai“.
Ji aktyviai koncertavo 1966–1967 m. ir vėl prisijungė prie šio kolektyvo 1970–1971 metais. Vėliau, 1971–1978 m. bei 1986–1989 m., ji buvo orkestro „Trimitas“ solistė, taip pat dirbo Vilniaus estradinių orkestrų ir ansamblių susivienijime, o vėliau – koncertinėje organizacijoje „Tonas“.
Dainininkės balsas tapo atpažįstamu ženklu Lietuvos lengvojoje muzikoje, o jos interpretacijos daugelio lietuvių kompozitorių kūriniams buvo laikomos etaloninėmis.
Muzikinės karjeros metu Ona Valiukevičiūtė atliko daugelio žymių lietuvių kompozitorių kūrinius – nuo B. Gorbulskio, A. Raudonikio iki V. Telksnio ir M. Tamošiūno. Ji buvo pirmoji daugelio jų dainų atlikėja.
Jos balsas dažnai skambėdavo su Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestru, taip pat su Maskvos ir Leningrado lengvosios muzikos orkestrais.
Ona Valiukevičiūtė koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – Europos šalyse, Kanadoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip atstovaudama lietuvių kultūrai tarptautiniu mastu.
Vienas svarbiausių jos profesinių laimėjimų – dalyvavimas grupėje „Žvaigždžių kvartetas“, kurio nare ji buvo nuo 1998 iki 2003 metų.
Šis laikotarpis žymėjo dar vieną Onos Valiukevičiūtės kūrybinį pakilimą – subrendusi atlikėja vis labiau atsigręžė į visuomeninę veiklą.
Nuo 1994 iki 2000 metų Valiukevičiūtė įkūrė ir vadovavo Lietuvos estrados artistų rėmimo fondui. Ši organizacija padėjo puoselėti šalies estradinę kultūrą, remti vyresnius atlikėjus ir skatinti jaunus talentus.
Tai buvo pirmasis žingsnis į jos visuomeninę karjerą, kuri greitai peraugo į politinę.
2003–2004 m. Ona Valiukevičiūtė ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso patarėjos ryšiams su visuomene pareigas. Tai buvo laikotarpis, kai jos įgūdžiai, sukaupti per ilgametę karjerą scenoje ir viešumoje, įgavo naują formą politinėje erdvėje.
Nuo 2004 m. iki 2016 m., o vėliau nuo 2018 m., Ona Valiukevičiūtė buvo išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą. Ji priklausė partijai „Tvarka ir teisingumas“, o nuo 2020 m. prisijungė prie Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos.
Seime ji aktyviai dalyvavo įvairių komitetų veikloje, o svarbiausia – tapo viena iš dviejų Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkių. Tai liudija jos gilų ryšį su tautiečiais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Ona Valiukevičiūtė yra gavusi ne vieną garbingą apdovanojimą. 1969 m. ji laimėjo konkursą „Vilniaus bokštai“, 1996 m. pelnė A. Šabaniausko premiją, o 1998 m. buvo apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Tai pripažinimas ne tik jos muzikinės veiklos, bet ir viso gyvenimo nuopelnų Lietuvos valstybei ir visuomenei.
Ona Valiukevičiūtė išlieka unikali figūra Lietuvos istorijoje. Ji – viena iš tų asmenybių, kurių vardas įrašytas ne tik estrados, bet ir politinės istorijos puslapiuose.
Jos talentas, įžvalgos ir ištikimybė tautai daro ją išskirtine asmenybe, kuria verta didžiuotis.
Jos gyvenimo istorija – tai įrodymas, kad vienas žmogus gali turėti įtakos tiek kultūrai, tiek visuomenės raidai.
