Viktoras Malinauskas – vienas ryškiausių Lietuvos estrados dainininkų, kurio balsas tapo neatsiejama XX a. pabaigos muzikinės kultūros dalimi.
Gimęs 1949 m. Klaipėdoje, tačiau vaikystę praleidęs Palangoje, jis išaugo kurortinio miesto atmosferoje, kur muzika, jūra ir scena buvo natūrali gyvenimo dalis.
Nuo pirmųjų žingsnių profesionalioje muzikoje jis rodė išskirtinį gebėjimą įtikinti klausytoją, sukurti emocinį ryšį ir perteikti kūrinių nuotaiką subtiliai, bet giliai.
Viktoras Malinauskas į profesionalią sceną įžengė 1969 metais, kai pradėjo pasirodyti kartu su valstybiniu filharmonijos instrumentiniu-vokaliniu ansambliu „Vilniaus aidai“.
Tai buvo laikotarpis, kai Lietuvos estrada sparčiai augo, o nauji talentai turėjo progą skleistis tiek šalies, tiek tarptautinėse scenose.
1970–1971 m. jis tapo žinomas ir per pasirodymus su ansambliais „Nemuno žiburiai“ bei „Estradinės melodijos“, kuriuose kūrė kartu su kitais to meto žymiausiais atlikėjais.
Šios scenos patirtys sustiprino jo balsą ir scenoje perteikiamą emociją, suformavo jo kaip solisto ir kolektyvo nario meninę tapatybę.
Tačiau bene reikšmingiausias karjeros etapas susijęs su legendiniu ansambliu „Žvaigždžių kvartetas“, kurio nariu Viktoras Malinauskas tapo kartu su Janina Miščiukaite, Ona Valiukevičiūte ir Valdemaru Frankoniu.
Šis kolektyvas tapo ne tik žinomas, bet ir mylimas – jo atliekamos dainos virto neatsiejama šalies kultūrinio gyvenimo dalimi.
Malinausko balsas skambėjo šimtų koncertų metu, televizijos laidose ir garso įrašuose, išsaugotuose kaip aukso vertės paveldas.
Ne mažiau reikšmingas buvo jo indėlis į lietuvišką kiną. 1974 m. Viktoras Malinauskas buvo pakviestas įdainuoti Baltaragio ariją pirmajame lietuviškame miuzikle „Velnio nuotaka“.
Šis kūrinys tapo ne tik kino, bet ir muzikos istorijos dalimi – tai buvo vienas pirmųjų bandymų sujungti teatrą, kiną ir lietuvišką vokalinę kultūrą į vieną visumą.
Malinausko vokalinė interpretacija šiame filme – tai vienas iš tų momentų, kai aktoriaus vaizdas ir dainininko balsas susilieja taip organiškai, kad žiūrovas ima tikėti herojumi iki paskutinio kadro.
Per visą savo karjerą Viktoras Malinauskas išsiskyrė kuklumu, profesionalumu ir balsine jėga, kuri nebuvo agresyvi ar demonstratyvi, bet jautri, įtikinanti, įsimenanti.
Jis buvo scenos žmogus su didžiuliu talentu.
Viktoras Malinauskas – kuklus scenos milžinas
Malinauskas priklausė tai dainininkų kartai, kuri ne tik dainavo, bet formavo visos šalies muzikos skonį.
Jo atliekamos dainos skambėjo šeimos šventėse, radijo laidose, viešuosiuose renginiuose.
Tai buvo balsas, kuris simbolizavo tą šviesų, estetinį, profesionalų lietuviškos estrados veidą.
Jo repertuare vyravo melodingi, širdingi, poetiški kūriniai, kurie iki šiol skamba kaip šio žanro aukso fondas.
